Balandžio 22 d. pasaulyje minima tarptautinė motinos Žemės diena, kuri tarsi simboliškai pabaigia Žemės mėnesį, prasidėjusį kovo 20-ąją – Pavasario lygiadienį. Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos šiuo laikotarpiu surengia gausybę aplinkosauginių renginių, į kuriuos įtraukiama ir visuomenė: organizuojamos konferencijos, parodos, inkilų kėlimas, miškų sodinimas, aplinkos tvarkymas, vyksta akcija ,,Darom“.
Apie 800 mln. žmonių pasaulyje kenčia badą. Tai sakoma naujoje JT organizacijų ataskaitoje. Blogiausia padėtis esą yra Konge, kur badą kenčia trys ketvirtadaliai gyventojų.
1140 žinduolių rūšių yra ties išnykimo riba. Tarptautinė gamtosaugos grupė teigia, kad išnykimas gresia bene ketvirčiui viso pasaulio žinduolių. Ir dėl to kalti žmonės. Dėl agresyvios mūsų invazijos į natūralią aplinką, mažėja gyvūnų maitinimosi, medžiojimo plotai. Iš visų pusių spaudžiame gyvūnus pasitraukti, užleisti mums dar vieną plotelį gyvulininkystei, žemdirbystei… Ilgainiui gyvūnai tiesiog nebeprasimaitina.
2 mlrd. tonų anglies dvideginio kasdien patenka į atmosferą, kuri sąlygoja natūralų šiltnamio efektą.
7,5 mlrd. žmonių šiuo metu gyvena Žemės planetoje. Specialistai tvirtina, kad tokiu spartumu didėjanti žmonių populiacija gali pražudyti mūsų planetą. Tiesa, Žemė kartas nuo karto „nusipurto“ savo sunkią naštą. Daugėja – žemės drebėjimų, cunamių, potvynių, uraganų ir viesulų. Po kiekvieno iš jų planetos našta šiek tiek palengvėja, tačiau nepakankamai. Šiuo metu Žemėje gyvena dvigubai daugiau žmonių nei praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje – daugiausia dėl padidėjusio gimstamumo Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, kur geresnė sveikatos priežiūra lėmė mažesnį vaikų mirtingumą. Taip pat ilgėja žmonių gyvenimo trukmė visame pasaulyje. JTO perspėja, kad šio amžiaus pabaigoje žmonių skaičius Žemėje gali padaugėti iki 10 mlrd. Mokslininkų skaičiavimais, daugiau nei 15 mlrd. mūsų planeta negali atlaikyti...
Iš visų pusių sklinda įspėjimai, apie žmogaus ir pramonės žalą, kurią darome aplinkiniam pasauliui. Visgi dažnos susirūpinimą turinčios pažadinti žinutės praeina pro ausis, nes skamba pernelyg abstrakčiai. O vis dėlto gal vertėtų susimąstyti ir pagalvoti – ką aš galiu padaryti gero dėl Motinos Žėmės?